Vainatrakio kapinės, Rokų sen., Kauno raj.
Vainatrakio kapinės – naujos veikiančios kapinės Vainatrakyje, Rokų seniūnijoje (Kauno raj., paribyje su Prienų raj.), už 18 km į pietus nuo Kauno centro. Užimamas bendras plotas – 40 ha. Kapinės oficialiai atidarytos 2014 m. kovo 25 d., pašventinus simbolinį akmenį jų prieigose. Link kapinių įrengtas naujas privažiavimo kelias, aptvertoje kapinių teritorijoje įrengti vartai, pastatyti atliekų konteineriai, biotualetas, nutiesti takai, teritorija apsodinta želdiniais. Vainatrakio kapinės įkurtos stingant laidojimo vietų veikiančiose Kauno kapinėse. Vainatrakio kapinėms skirtas 40 hektarų žemės sklypas – didžiausias, kokį leidžia įstatymas. Šių kapinių mirusiems Kauno ir rajono gyventojams laidoti užteks maždaug šimtmečiui. Jos taps didžiausiomis Kauno kapinėmis. Ateityje greta esančiuose suformuotuose sklypuose bus galima įrengti kolumbariumą, administracines patalpas, praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę, pasodinti želdinius, plėsti kapinių infrastruktūrą atsižvelgiant į gyventojų poreikius.
2017 m. Vainatrakio kapinėse atidarytas investicinis laidojimo kvartalas, kuriame galima ne tik pasirinkti norimą kapavietę mirusio asmens laidojimui, bet ir užsirezervuoti ją iš anksto. Investicinis kvartalas yra išsidėstęs prie pat automobilių stovėjimo aikštelės ir viešojo transporto stotelės, jo teritorija aptverta tvora ir apželdinta, sudėtos trinkelės ir borteliai, atskiriantys kapavietes.
2019 m. Vainatrakio kapinėse atidarytos specialios paskirties gyvūnų augintinių kapinės, skirtos legaliam kauniečių laikytų ir nugaišusių naminių gyvūnų laidojimui.
Karmėlavos kapinės, Rykštynės km. Karmėlavos sen., Kauno raj.
Karmėlavos kapinės veikiančios nuo 1985 m. yra Karmėlavos miestelio vakarinėje dalyje, užima 40 ha plotą. Kapinių sklypas išsidėstęs stačiakampio formos, kalvotoje, mišku apaugusioje teritorijoje. Kapinių administracija įsikūrusi pietiniame kapinių pakraštyje.
Petrašiūnų kapinės, M. Gimbutienės g.
Petrašiūnų kapinės yra Kaune, rytinėje Petrašiūnų dalyje. Apima apie 10 ha plotą. Iš šiaurės rytinės ir rytinės pusės kapines juosia Marijos Gimbutienės gatvė, šiaurės vakarų – gyvenamieji namai, pietinėje pusėje – pušynas. 1939-1940 m. kapinės įsteigtos ir aptvertos tvora, pastatytas medinis kapinių administracinis pastatas. Laidoti pradėta 1941 m. 1955-1961 m. praplėstos į rytinę ir pietinę pusę. 1959-1961 m. žymių žmonių palaikai perkelti iš panaikintųjų Kauno senųjų kapinių, vad. Karmelitų kapinėmis (centrinių) ir Vilijampolės kapinių. Nuo 1970 m. kapinėse laidojama tik panteone (Lietuvai ir Kauno miestui ypač nusipelnę asmenys) ir šeimų kapavietėse. 1998 m. aptvertos nauja dabartine tvora. Kapinėse yra išskirtos specifinės erdvės, kuriose palaidoti įžymūs asmenys (Panteonas), ar pastatyti paminklai: Lietuvos kančių memorialas genocido aukoms atminti (pastatytas 1999 m.), 1941 m. paminklai Pažaislio miško aukoms atminti, bei tais pačiais metais Petrašiūnų kapinėse sovietinių budelių nukankintoms aukoms atminti, žuvusių kalnuose Lietuvos alpinistų kalnelis su originaliais monumentais. Kapinės smarkiai nukentėjo 2010 m. rugpjūčio škvalo metu. 2012 m. kapinėse įrengti pirmieji kolumbariumai, toliau palaipsniui vykdoma kolumbariumų plėtra.
Žydų kapinės, H.ir O. Minkovskių g.
Aleksoto žydų kapinės – veikiančios kapinės H. ir O. Minkovskių gatvėje, Aleksoto sen., Kaune. Tai vienos iš kelerių žydų kapinių mieste, kitos – nebeveikiančios Žaliakalnio (Radvilėnų pl.), Vilijampolės (Kalnų g.) ir Panemunės kapinės (Vaidoto g.).
Žydų kapinėse Aleksote pradėta laidoti XIX a. Iki Antrojo pasaulinio karo žydų kapinėmis rūpinosi jų „Laidotojų brolija“. Ši organizacija paimdavo velionį, jį parengdavo laidojimui, aprengdavo įkapėmis. Brolija prižiūrėjo kapus, jų aplinką. 1978 m. į šias kapines buvo perkelti palaikai iš Kauno geto žydų kapinių Vilijampolėje, prie Varnių tilto. Kapinių užimamas plotas – 1,03 ha. Jų teritorija įsiterpusi siaurame ruože tarp stambios pramonės įmonės AB „Kauno grūdai“ užimamos teritorijos ir Aleksoto šlaito. Patenkama pro įmonės sandėlių kiemą H. ir O. Minkovskių g. 114. Kapinių pagrindiniai vartai įrengti už gamybinės paskirties pastatų, prie pat vietinės krovinių vežiojimo geležinkelio atšakos.
Romainių 1-osios ir 2-osios kapinės, Šilainių pl.
Romainių kapinės – veikiančios kapinės Romainiuose, Kauno miesto savivaldybėje. Vienų didžiausių Kauno kapinių užimamas plotas – 29,8 ha, iš kurių 18,7 ha tenka 1-osioms kapinėms, 11,1 ha – 2-osioms kapinėms. Jų teritoriją riboja greitkelio Via Baltica lankstas, Šilainių plentas, Veršvo upelio slėnis. 1-osios Romainių kapinės atidarytos 1966 m., 2-osios – 1970 m. 2019 m. Romainių 1-osiose kapinėse įrengti kolumbariumai.
Seniavos kapinės, Seniavos pl.
Seniavos kapinės – veikiančios kapinės Seniavos pl. 62 A, Seniavoje, Kaune. Kapinių užimamas plotas – 10,6 ha. Jų teritoriją iš pietų pusės riboja gilus Sąnašos upelio slėnis. Kapinių šiaurės vakarinėje dalyje įrengtas Lietuvos karo lakūnų memorialas, įrašytas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registre. Į šias kapines apie 1960 m. buvo perkelti lakūnų palaikai iš miesto senųjų kapinių Vytauto prospekte. 2018 m. Seniavos kapinėse įrengti kolumbariumai.
Veršvų kapinės, Atramos g.
Veršvų kapinės – nuo 1900 m. veikiančios kapinės Atramos g. Vilijampolėje, Kaune. Užimamas plotas – 1,1 ha. Priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, nes jose praktiškai vietos naujoms kapavietėms įrengti. Gali būti laidojama jau esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus, arba pakartotinai laidojant į esamus kapus. Kapinių teritorija įsiterpusi į Nemuno slėnio miškingą šlaitą, iš rytų pusės apribota individualių gyvenamųjų namų kvartalo, iš pietų pusės – pramonės įmonių. Į šias kapines apie 1960 m. buvo perkelta dalis kunigų palaikų iš likviduojamų miesto senųjų kapinių Vytauto prospekte. Kapus žymi keliolika vienoje linijoje stovinčių originalių akmeninių antkapių.
Aukštųjų Šančių Karių kapinės, Ašmenos g.
Aukštųjų Šančių karių kapinės – karių kapinės Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose (Ašmenos 1-oji g.). Kapinėse palaidoti Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos kariai. Aukštųjų Šančių kapinės įkurtos 1891 m. už tuometinių Kauno miesto ribų Rusijos kariuomenės Kauno įgulos kariams. 1932 m., po Aukštųjų Šančių prijungimo prie Kauno miesto, kapinių ribos buvo išplėstos. Iš viso kapinėse istoriškai susiformavo 7 laidojimo kvartalai. Lietuvos kariai Aukštųjų Šančių kapinėse pradėti laidoti apie 1922 m. Beveik kvadratinėje teritorijoje buvo laidojami tarnybos metu žuvę ar mirę nuo ligų Lietuvos kariuomenės kariai. Karių kapai pažymėti tipiniais betoniniais kario kryžiais, tiražuotais pagal 1927 m. Krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą modelį (autorius Antanas Aleksandravičius, dailininkas Adomas Varnas). Kapų eilės antrame sklype atkartojo Gedimino stulpų piešinį. Tai gausiausia Lietuvos karių, žuvusių 1919–1940 m., laidojimo vieta Lietuvoje. 2009 m. spalio 7 d. Lietuvos karių kapams suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.
Eigulių kapinės, Jonavos g.
Eigulių kapinės – kapinės Kaune, Eiguliuose, Neries kairiajame krante (Jonavos g. 269), šalia Eigulių piliakalnio. Užimamas plotas 12 ha. Kapinės suskirstytos į 23 kvartalus, aptvertos metaline tvora, sujungta mūro stulpais. Pagrindiniai vartai iš Jonavos g. pusės. Antkapiniai paminklai daugiausia iš akmens. Eigulių kaimo kapinės įsteigtos apie 1880 m. Iš pradžių laidoti kaimo ir apylinkės gyventojai. Eigulius 1959 m. ir 1977 m. prijungus prie Kauno, tapo miesto kapinėmis. Kapinėse yra Lietuvos cirko artistų panteonas. 1993 m. Eigulių kapinės įrašytos į kultūros paminklų sąrašą.
Panemunės kapinės, Tylos g.
Panemunės kapinės – kapinės Kaune, Panemunėje, Nemuno kairiajame krante (Tylos g. 10). Užimamas plotas – 12 ha. Kapinės suskirstytos į 12 kvartalų, aptvertos žema mūrine tvora. Pagrindiniai vartai iš Tylos g. pusės. Panemunės kaimo kapinės įsteigtos 1917 m. Jose laidoti vietos apylinkės gyventojai, Lietuvos savanoriai, karo lakūnai, 1941 m. birželio sukilimo dalyviai, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriai, knygnešiai. 1972 m. tuometinio Kauno miesto Vykdomojo komiteto sprendimu iš dalies uždarytos. Kapinėse laidojama tik į šeimos kapavietes.
Aleksoto senosios kapinės ,Veiverių pl., Kaunas
Aleksoto senosios kapinės – riboto laidojimo kapinės Aleksoto seniūnijoje Kaune. Išsidėsčiusios prie judrios Veiverių gatvės, priešais Aleksoto turgavietę, iš kitos pusės driekiasi Aleksoto aerodromas. Įkurtos 1880 m., veikusios iki 1970 m. Kapinės yra kultūros paveldo dalis, ant šviesaus granitinio akmens apie tai byloja išblukęs įrašas: „Senosios Aleksoto kapinės. Kultūros ir istorijos paminklas“. Kapinėse yra išlikę kultūros vertybių, kurių dalis – sunykę ar sudaužyti antkapiniai paminklai, kryžiai, tvorelės. Tarp nuniokotų objektų atsidūrusi skulptūra „Pieta“ (aut. Antanas Aleksandravičius), skirta pagerbti Lietuvos kariuomenės savanoriams, žuvusiems 1920 m. vaduojant bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą. Istorinė kompozicija su Pieta ant raudonų plytų mūro postamento buvo atidengta 1927 m., dalyvaujant per 2000 žmonių, kun. Tumui Vaižgantui, plk. Povilui Plechavičiui, ats. plk. ltn. Juliui Čaplikui. 2017-10-17 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-692 šių kapinių statusas pakeistas iš neveikiančių į riboto laidojimo. Kapinėse laidojama tik į šeimos kapavietes.
Fredos kapinės, Ž. E. Žilibero g., Kaunas
Fredos kapinės – senosios kapinės Kaune, Fredoje, šiauriau Botanikos sodo, buvusiajame Kauno tvirtovės artilerijos kieme (Ž. E. Žilibero g.). Šalia kapinių stovi Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. Senosios Fredos kapinės įsteigtos 1880 m. Jose laidoti vietos gyventojai, pirmasis Kauno tvirtovės komendantas, generolas Oskaras Klemas, Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusių vokiečių kariai. 1952 m. Senosios Fredos kapinės uždarytos. 1995 m. kapinės paskelbtos istorijos ir kultūros paminklu.
Panemunės žydų kapinės, Vaidoto g., Kaunas
Panemunės žydų kapinės – senosios nebeveikiančios kapinės Panemunėje, Kaune. Jų vieta – priešais Vaidoto g. 213, skvere tarp šios gatvės ir Nemuno upės. 1993 m. rugpjūčio 23 d. įtrauktos į Kultūros vertybių registrą pagal Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, unikalus objekto kodas – 20574. Kultūros paveldo registre kapinės datuojamos XVII a. Prižiūrėtame plote yra išlikęs vienas antkapinis paminklas ir pastatytas granito paminklas su viršuje iškalta Dovydo žvaigžde ir dvikalbiu įrašu: „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusiųjų atminimas“. Tarpukariu pagrindinėje Vaidoto gatvėje veikė apie 30 įvairaus profilio prekybos ir buitinio aptarnavimo įstaigų, daugumoje jų dirbo tuose pat namuose gyvenantys žmonės. Daugiausia tai buvo žydų kilmės prekeiviai. Panemunės žydų bendruomenė lankydavosi 2 medinėse sinagogose. Čia buvo ir didelės, prižiūrėtos žydų kapinės. 1936 m. šių kapinių valdybos pirmininku buvo išrinktas Leiba Neimarkas. 1941 m. naciai atėmė žydų turtą, suėmė šeimas, o vėliau pradėjo naikinti. Panemunės gyventojai žydai buvo varomi sušaudyti į gretimą IV fortą. Pačioje Panemunėje šaudymų nebuvo. Po karo sinagogos neišliko, sunyko kapinės.
Vilijampolės žydų kapinės, Kalnų g., Kaunas
Vilijampolės žydų kapinės – neveikiančios, vienos seniausių žydų kapinių Vilijampolėje, Kaune. Kapinės išsidėsčiusios kvartale ties Kalnų ir Lopšelio gatvių sankirta, šalia – Klinikų filialas, Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“, medžiais apaugęs kalno šlaitas, privatūs sodybiniai namai. Kapinių užimamas plotas – apie 0,7 ha, įkurtos XVIII a. pradžioje. Nuo Tilžės gatvės kelią link jų rodo informacinė rodyklė. Kaune žydų ėmė gausėti XVII a. pabaigoje, tačiau iki XVIII a. vidurio jie buvo pavaldūs Gardino žydų bendruomenei. Ilgainiui, dėl prastėjančių miesto valdžios ir žydų santykių 1727 m. Kauno miesto asesorių teismas priėmė nuosprendį, pagal kurį žydai turėjo išsikraustyti iš miesto, todėl didelė dalis jų iš centro persikėlė į priemiestinį Vilijampolės (Slabados) miestelį. Čia jie statėsi kulto objektus, turėjo savo kapines. Vienos iš Vilijampolės miestelio žydų kapinių buvo įsikūrusios prie pat Neries upės. XVIII a. pradžioje teisę laidoti mirusius šioje vietoje davė valdų savininkė dvarininkė Liudvika Radvilaitė (Ludwika Karolina Radziwiłł). Šiuo metu čia nėra išlikusių jokių buvusių kapinių ir netoliese stovėjusios sinagogos požymių. Kitos žydų kapinės Vilijampolėje lokalizuojamos tarp Kalnų ir Lopšelio gatvių. Kapinių teritorija prižiūrėta, aptverta metaline tvora su vartais nuo Kalnų gatvės pusės. Tarp kalno šlaite augančių medžių išlikę keli antkapiniai paminklai, betoninės tvoros fragmentas. 1963 m. kapinės buvo suartos ir nurodyta laidoti bendrose kapinėse. Šiuo metu pakalnėje antkapinių paminklų nėra. Stovi du atminimui skirti paminklai: vienas – lauko viduryje, su viršuje iškalta Dovydo žvaigžde ir užrašu lietuvių bei hebrajų kalbomis: „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusiųjų atminimas“; kitas – laukymės pakraštyje su įrašu „Čia palaidoti Vilijampolės žydai, nužudyti 1941.06.25–26 d. fašistinių nacistų rankomis“. Kapinėse atgulę net tik Vilijampolės žydai, bet čia yra palaidota ir žmonių, sunaikintų IX forte bei kitur.
Žaliakalnio žydų kapinės, Radvilėnų pl., Kaunas
Žaliakalnio žydų kapinės – nebeveikiančios senosios žydų kapinės Radvilėnų plente Žaliakalnyje, Kaune. Kapinės išsidėsčiusios kvartale tarp Radvilėnų pl., B. Sruogos g., J. Mateikos g. ir J. Basanavičiaus al. Jų užimamas plotas – 8,1 ha. Šalia, be daugiabučių gyvenamųjų namų, yra Šv. Antano bažnyčia, Jono Žemaičio-Vytauto mokykla. Žaliakalnio kapinių atsiradimą 1861 m. paskatino dažni upių potvyniai, kuomet XIX a. kelis kartus dėl jų nepavyko nuplukdyti mirusių žydų į Vilijampolės žydų kapines, buvusias už miesto ribos. Sovietmečiu kapinės buvo paliktos likimo valiai: buvo vagiami akmeniniai paminklai, griaunami mauzoliejai, vartomi antkapiai, pilamos šiukšlės. 1998 m. kapinės buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – 11394). Kapinės aptvertos daugiausia betonine tvora, dalis – atnaujinta metaline, sujungta betoniniais stulpeliais. Pagrindiniame įėjime, įrengtame iš pietvakarių pusės, įtaisyti metaliniai vartai. Prieš pagrindinį įėjimą stovi naujas rausvo granito paminklas su viršuje iškalta Dovydo žvaigžde ir dvikalbiu įrašu. Yra daug įvairių formų ir spalvos antkapinių paminklų: juodo, rausvo granito, granitinių plokščių, betoninių, raudono mūro. Yra daug kapaviečių vien tik su betoniniais antkapiais, be paminklų. Kai kuriuos kapus puošia išlikusios ornamentuotos metalinės tvorelės ir jų fragmentai. Be pačių kapinių, atskirais kultūros paveldo objektais paskelbti dainininko Danieliaus Dolskio ir dailininko modernisto Jokūbo Mesenbliumo antkapiniai paminklai. Kapinėse yra išlikę dalis palaidotų žydų savanorių paminklų. Nemažai žydų kovojo Lietuvos nepriklausomybės kovose – apie žydų karių indėlį į nepriklausomybės gynimą kalbėjo dar Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Lietuvių bei Jidiš kalbomis kukliuose paminkluose iškalti Gedimino stulpai, savanorių vardai bei pavardės, žūties datos, nurodyti kariniai daliniai, kuriuose jie tarnavo. Išlikę užrašai liudija, kad čia laidoti 1919–1921 m. metais žuvę savanoriai. Sutvarkytas apleistas kapinių plotas, kuriame palaidota 14 Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių žydų savanorių. Šiose kapinėse galėjo būti užkastos kankinimų „Lietūkio“ garaže aukos.
Žemųjų Šančių kapinės, A. Juozapavičiaus pr., Kaunas
Žemųjų Šančių kapinės – riboto laidojimo kapinės Kauno Žemųjų Šančių rajone. Išsidėsčiusios netoli Panemunės tilto, kampe tarp judraus Juozapavičiaus pr. ir Nemuno. Užima 2,4 ha plotą. Čia galima laidoti į šeimos kapavietes. Taip nusprendė miesto Taryba, nuo 2002 m. atnaujinusi laidojimus uždarytose kapinėse, atsižvelgdama į gyventojų prašymus ir tikėdamasi, kad jos bus geriau prižiūrimos. Kapinėse šiuo metu tvarkoma apie 210 šeimos kapaviečių – tai nesiekia nė pusės visos teritorijos ploto. Kapinių priežiūros įmonės darbuotojams retkarčiais kapinių teritoriją padeda tvarkyti netoli esančių mokyklų mokiniai, kareiviai ar politikai.